Pieną gaminančios karvės kūnas išskiria šilumą, kad šaltu oru palaikytų jos kūno temperatūrą, tačiau, aplinkos orui sušilus, tą kūno šilumą reikia kažkaip išsklaidyti. Kai karšta, pašalinti šilumos perteklių gana sudėtinga, ir tas karštis ima kelti stresą – karvės kūno temperatūra kyla, greitėja kvėpavimo tempas, o apetitas mažėja. Mūsų klimato sąlygomis viršutinė aplinkos temperatūros riba, kurioje melžiamos karvės jaučiasi gerai, yra +22 °C, o labai produktyvioms karvėms ji ir dar keliais laipsniais mažesnė.
Aplinkos oro temperatūrai kylant, karvių patiriamas stresas stiprėja, todėl pirmiausia sumažėja jų duodamo pieno kiekis, o galiausiai tai gali stipriai pakenkti jų vaisingumui ateityje. Jautriausios šiuo požiūriu yra veršingos telyčios ir karvės, greitai veršiuotis turinčios ir itin daug pieno duodančios karvės.
2021 m. buvo dvi karščio bangos (išmatuota aplinkos oro temperatūra bent tris dienas iš eilės siekė +27 ⁰C), ir tai pridarė daug bėdų mūsų ūkiuose. Tose karvidėse, kuriose karvės buvo vėsinamos, primelžiamo pieno kiekis išliko stabilus, bet kituose ūkiuose sumažėjo – vienur mažiau, kitur daugiau. Be to, kad krito pieno kiekiai, karštis pakenkė ir vaisingumui: dėl kaitros sukelto streso gyvuliams sutriko virškinimas ir apvaisinti karvių nepavyko. Kaip nurodo net keli ūkyje dirbę sėklintojai, visas jų karščio bangų metu atliktas darbas nuėjo perniek.
Karščio sukeliamo streso nepalankus poveikis galvijams tyrinėjamas jau gana seniai. JAV tyrėjas Džekas Britas (Jack Britt) neseniai atliko tyrimą, kuris parodė, kad veršingoms karvėms karščio sukelto streso nepalankus poveikis atsiliepia net trims kartoms, ir dėl to palikuonių dienos primilžis sumažėja bent 2 litrais.
Yra daugybė būdų sumažinti ar net visiškai panaikinti galvijams karščio keliamą stresą, ir tai nėra vien tik jų aprūpinimas geriamuoju vandeniu bei pašarų raciono pakeitimai.
- Būtina gyvulius apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Karvidėje, kuri yra gerai apšiltinta, šviesi ir turi saulės šviesą atspindintį stogą, oras įkaista ne taip greitai. Ganykloje turi būti pasirūpinta, kad galvijai galėtų pasislėpti nuo saulės po medžiais, arba karščiausiomis dienos valandomis juos reikia suvaryti į karvidę.
- Jei oro temperatūra aukšta, o vėjo nėra, gyvulius neišvengiamai teks vėsinti papildomomis priemonėmis. Daugeliu atveju pakanka, kad oras tarp gyvulių judėtų bent 2 m/s greičiu. Tam tikslui yra sukurti specialūs gyvulių vėsinimo ventiliatoriai, kurie įrengiami saugiame aukštyje virš jų guoliaviečių ir palei šėrimo taką. Labai svarbu, kad gyvuliai būtų vėsinami ir poilsio, ir šėrimo zonose, nes tik taip įmanoma užtikrinti jų judėjimą. Jei karvės bus vėsinamos, pavyzdžiui, tik šėrimo take, tos, kurioms labai karšta, niekur iš jo neis ir pasiliks ten stovėti ar net atsiguls mėšlo valymo take. Ne taip svarbu, kad cirkuliuojantis oras apimtų kiekvieną karvidės centimetrą, užtenka vėdinti tik didesnį plotą. Palei šonines sienas daugiau oro priteka per atvertas užuolaidas, ir jei tos vietos nėra saulėkaitoje, ten situacija nebūna tokia bloga.
- Kai pasidaro labai karšta, vien palaikyti oro cirkuliacijos ventiliatoriais neužtenka, gyvulius reikia papildomai purkšti vandens dulksna ir užtikrinti priverstinę oro cirkuliaciją. Vandeniu reikia išgarinti labai daug šilumos, kurią išspinduliuoja gyvulių kūnai. Naudojant vėsinimo vandeniu sistemą, virš laikymo ir šėrimo zonų ribos įtvirtinami purkštukai, per kuriuos laikas nuo laiko gyvuliai apipurškiami. Tam, kad sistema gerai veiktų, ventiliatoriais sukuriamo oro judėjimo greitis turi siekti bent 3 m/s. Vien karvių purškimas vandeniu gali padėti. Remiantis patirtimi, įgyta per pastaruosius metus viename ūkyje, karvėms taip patiko laukimo zonoje mėgautis dušu, kad gyvulių judėjimas karvidėje sutriko visiškai. Tokios problemosįmanoma išvengti gyvulius vėsinant ir karvidėje, ir melžimo aikštelės arba roboto laukimo zonoje.
Vertikalūs gyvulių vėsinimo ventiliatoriai paprastai įrengiami tokiame aukštyje, kuris yra 10 kartų sparnuotės skersmens, nes taip užtikrinamas bent 2 m/s oro judėjimo greitis bent per 4 m plotį. Priklausomai nuo ventiliatoriaus konstrukcijos, greitis gali būti ir didesnis. „DeLaval“ ventiliatoriaus DF1200 ilgas difuzorius nukreipia oro srautą reikiama kryptimi, kad pasiektų ir atokesnes zonas. 0,8 kW galios ventiliatorius aprėpia plotą iki 6 m į plotį ir 14 m į ilgį, o 1,2 kW modelis gali pūsti orą net 18 metrų atstumu. Naudojant DDF1200, ventiliatorių skaičių karvidėje galima sumažinti 30 proc., o tai savo ruožtu leidžia sumažinti ir elektros sąnaudas, bei sutaupyti nemažai įrengimo išlaidų.
Gyvulių vėsinimo sistemoje esminis vaidmuo tenka valdymui. Priklausomai nuo oro temperatūros arba temperatūros ir drėgmės indekso, valdymo plokštė skirta tam, kad įjungtų ir išjungtų sistemą būtent tada, kai to reikia. Dažnio konverteris gali palaikyti ventiliatorių veikimą reikiamu galingumu ir taip padėti sutaupyti energijos. Pavyzdžiui, sumažinus ventiliatoriaus sukimosi greitį 10 %, energijos sąnaudos sumažėja apie 30 %, o sumažinus ventiliatoriaus sukimosi greitį 20 %, galios ir greičio santykis sumažėja net 50 %. Taip pat verta paminėti, kad kuo mažesnis sukimosi greitis, tuo mažiau triukšmo kelia ventiliatoriai.
Šaltesniu metų laiku patartina palikti kai kuriuos ventiliatorius suktis, tik šiek tiek lėčiau ir į viršų, kad oras neišsisluoksniuotų, o išliktų geras bendras vėdinimas karvidėje ir ant pastato konstrukcijų nesikondensuotų drėgmė.
Mūsų klimato juostoje labai karštų dienų būna nedaug, bet joms vistiek turime būti deramai pasiruošę. Jei vasara būtų labai karšta, investicija į gyvulių vėsinimo ventiliatorius gali atsipirkti jau tais pačiais metais. O dabar kaip tik geras metas išsirinkti tinkamą sprendimą, kad spėtumėte įsirengti ir pradėti eksploatuoti dar iki šio sezono pradžios.
Daugiau informacijos apie DeLaval karvių vėsinimo sprendimus >>