Produktyvumo rekordų ūkininkas P. Skrodenis siekia su „DeLaval" VMS V310 robotais
Šilalės rajone, Bijotų seniūnijoje, ūkininkaujantis P. Skrodenis pieno ūkį įkūrė prieš 14 metų ir šios krypties keisti neketina. Ūkis stiprus – 120 ha nuosavos žemės ir 120 melžiamų karvių, kurių vidutinis metinis primilžis – 11 t pieno. Inovatyvus ūkininkas, įdėjęs daug pastangų į gyvulių genetiką, šėrimą, priežiūrą, technologijas, žengė dar vieną svarbų žingsnį – automatizavo melžimą. Du DeLaval VMS™ V310 melžimo robotai ūkyje paleisti balandžio 1-ąją.
Petras iš tų žmonių, kuris tvirtai žino, ko nori. Todėl iš savo ir žmonos tėvų gavęs po 6 karves dovanų, jis iškart pradėjo kryptingą veiklą – pasistatė tvartą, išmoko gaminti kokybiškus pašarus, nuolat gerino piendavių genetiką, sėklindamas jas tik aukščiausios veislinės vertės holšteinų sperma. Kai atėjo laikas keisti ir senąją DeLaval eglutės tipo melžimo aikštelę, P. Skrodenis pateikė ūkio modernizavimo projektą, kuris 2018 m. buvo patvirtintas. Svarbiausias pirkinys buvo aiškus, tik reikėjo išsirinkti, kokio roboto, su kokiomis funkcijomis, jam reikia. Iš to paties projekto lėšų ūkininkas taip pat įdiegė automatinę veršelių girdymo sistemą, įsigijo srutovežį, grėblį-vartytuvą. Po fermą važinėja jau anksčiau įsigytas pašarų pristūmimo robotas.
Įvertinęs įvairių gamintojų melžimo robotus, P. Skrodenis išsirinko „DeLaval“ technologijas. Taigi, pavasarinis darbymetis laukuose jam sutapo ir su nauja patirtimi fermoje. „Viskas klostosi labai neblogai, karvės gana greitai įprato prie roboto. Aš irgi. Maniau, kad iš pradžių bus sunkiau ir karvėms, ir man pačiam. Bet viskas vyko daug paprasčiau, negu tikėjausi“, – pasidžiaugia ūkininkas. Karvėms greitai priprasti prie roboto padėjo tai, kad jos turėjo galimybę prie jo vaikščioti, apuostyti, dar prieš pradedant eksploatuoti – robotams pritaikyta prieš keletą metų į palaido laikymo tvartą rekonstruota ferma, stovinti nuo 2006-ųjų.
Pereinant prie robotizuoto melžimo ūkininkui neteko išbrokuoti nė vienos karvės. Atitinkamą gyvulių selekciją, padedant nepriklausomam specialistui, jis darė visus 14 metų, be to, ir DeLaval robotų „mežimo rankų“ melžiklių ypatybės tokios, kad juos galima uždėti ant praktiškai bet kokių spenių, kad ir pakrypusių 45° kampu, esančių iki 15 cm nuo mežimo vietos grindų. „Neveltui rinkausi patį naujausią visiškai sukomplektuotą modelį – jokios funkcijos neatsisakiau“, – teigė P. Skrodenis.
Naudingiausiomis roboto funkcijomis jis įvardija somatinių ląstelių skaičiuotuvą, karvių veršingumo nustatymą 28-ąją dieną po apsėklinimo, tešmens ir spenių paruošimą. „Vien dėl išskirtinio tešmens ir spenių paruošimo nematau kitos alternatyvos šitam robotui. Neveltui ši technologija yra užpatentuota“, – džiaugiasi P. Skrodenis. Nors karvių sveikatingumas, somatinės ląstelės ir bakterinis pieno užterštumas nekėlė rūpesčių ir anksčiau, kitaip po 11 t pieno iš karvės jis nebūtų melžęs, vis tiek, Petro teigimu, joks žmogus taip nenuvalys spenių, kaip tai padaro šis robotas.
Jis vis daugiau praleidžia laiko prie kompiuterio, stebėdamas bandos valdymo programos teikiamus duomenis. „Tai jau kaip liga darosi, labai įdomu viską stebėti – kiek kuri karvė davė pieno, kada ir kiek kartų melžėsi, kiek koncentruotųjų pašarų suėdė ir visa kita. Tad jei fizinio darbo dabar mažiau, tai protinio daugiau, – juokiasi Žemaitijos ūkininkas. – Robotas suteikia daug duomenų, kuriuos labai lengva matyti ir analizuoti – viskas lyg ant delno padėta. Kai kas mane gąsdino, kad bus sunku dirbti ir valdyti kompiuterinę sistemą, bet ji pasirodė tiek paprasta, kad nesukėlė jokių sunkumų.“
Įdiegus robotus, iš dviejų samdytų melžėjų ūkyje liko viena – ji prižiūri veršelius, nuolat prižiūri tvarką fermoje, švarą robote. Pasak Petro, ūkyje viskas turi blizgėti.
Kodėl jis ryžosi investuoti į pieno ūkį tokiu sunkiu sektoriui metu, kai nuolat girdime apie vis mažėjantį pieno ūkių ir karvių skaičių? „Ateityje visi, kurie gamins pieną, turės pereiti prie šiuolaikinių technologijų, tad geriau pradėti anksčiau, negu vėliau. Tie ūkininkai, kurie neturės melžimo robotų, dirbs tol, kol patys dirbs. Samdomų melžėjų rasti jau dabar sunku, o ateityje bus dar sunkiau. Manau, pieną gamins tik tie ūkiai, kuriuose dirbs robotai. Tad mano sprendimas, galima sakyti, buvo neišvengiamas“, – motyvus išdėstė ūkininkas.
DeLaval VMS™ V310 robote – unikali funkcija
Visi robotų diegimo darbai užtruko gerą mėnesį. P. Skrodenis liko patenkintas atsakingu ir kokybišku „DeLaval“ specialistų darbu: „Darbai vyko jau prasidėjus pandemijai pasaulyje, o buvo baigti per karantiną. Baiminausi, kad nespėsime laiku atlikti darbų. Bet tai, kaip „DeLaval“ žmonės dirbo tokiu sunkiu metu, kaip kokybiškai ir saugiai viską sutvarkė, buvau labai nustebintas. Štai, ką reiškia skandinaviška kokybė, firma pateisino savo vardą.“
Apie P. Skrodenio ūkyje įdiegtas technologijas išsamiau papasakojo įmonės „DeLaval“ generalinis direktorius Albinas Šulinskas: „Ūkininkas norėjo naujausių ir geriausių technologijų. Tad ir įsigijo tokią, kuri yra pirmoji tokios komplektacijos Baltijos šalyse. Petras Skrodenis – pažangus ir labai reiklus ūkininkas, neveltui yra žinomo gyvulininkystės specialisto Sigito Japerto mokinys. Jis daug važinėjo, rinkdamasis robotą, domėjosi įvairių gamintojų technologijomis. Džiaugiamės, kad pasirinko „DeLaval“ sistemą.“
Ūkyje sumontuoti du naujausi DeLaval VMS™ savanoriško melžimo robotai V310. Juose įdiegta nauja funkcija DeLaval RePro™, kuri suteikia labai tikslias kiekvieno bandos gyvulio reprodukcijos būklės įžvalgas – tai, kuo itin patenkintas P. Skrodenis. „Ši sistema labai išplečia roboto technines galimybes ir sukuria dar didesnę naudą ūkininkui“, – pabrėžė A. Šulinskas. Unikali RePro™ funkcija suteikia išskirtinumą „DeLaval“ robotams.
Pasak A. Šulinsko, progesterono pagrindu imant ir analizuojant pieno mėginius, atsiranda galimybė realiu laiku per melžimo procesą nustatyti rują bei ankstyvą veršingumą ir pastebėti karves, kurių ciklas vyksta nesklandžiai. Tokiu būdu RePro™ sistema suteikia galimybę taupyti reprodukcijos valdymui skiriamą laiką, išlaidas. Ši funkcija visą savo naudingumą atskleidžia maždaug po 3 mėnesių, kai susikuria individualios karvės biomodelį. Tuomet pagal jį automatiškai vertinami kiekvieno melžimo metu atliekami tyrimai.
„Naudojant biomodelius, iš paimtų pieno mėginių sistema automatiškai nustato progesterono kiekį, tokiu būdu susidaro labai aiškus vaizdas apie kiekvienos karvės reprodukcijos būklę – ar ji veršinga, ar abortavosi, ar yra cistų ir pan. Į kritinius su reprodukcija susijusius klausimus galima gauti atsakymą automatiškai iš DelPro programos ar siunčiamų perspėjimų ir pranešimų. Visa tai padeda turėti sveikesnes karves, mažinti veterinarines išlaidas ir dirbtinio sėklinimo kaštus. Taip daugiau karvių tampa veršingos tinkamiausiu metu, ir jų laktacijos būna produktyvesnės. Ūkininkams, be abejo, tai reiškia ekonominę naudą. Gerai žinoma, kokią įtaką pieno ūkio pelningumui turi reprodukciniai rodikliai“, ir smagu kad su naujuoju robotu DeLaval gali padėti šiuos klausimus spręsti. – teigė „DeLaval“ vadovas.
Robote taip pat sumontuoti tiesioginiai somatinių ląstelių skaičiuotuvai DeLaval OCC , naudojama naujausia spenių paruošimo technologija Pure Flow™ , tai dar labiau patobulinta technologija su sūkurinė vandens čiurkšlė užtikrinanti maksimalią spenio higieną ir tai atlikti atskiru melžikliu, užkertant kelią patekti pirmų čiurkšlių pienui patekti į pieno aušintuvą. Naujausia spenių atpažinimo ir melžtuvo uždėjimo sistema InSight™ dar labiau pagerino melžimo procesą, ir palengvino darbą, kadangi leido išvengti kiekvienos karvės individualaus apmokymo. Taigi su naujuoju robotu, pasak A. Šulinsko, pritaikyta ir visiškai naujos kartos karvės spenių atpažinimo sistema. Roboto ranka, vaizdo kameros dėka „matanti“ realų vaizdą, tarsi atkartoja žmogaus judesius, tik dar greičiau bei tiksliau pataiko uždėti melžiklį ant spenio ir jį visada vienodai paruošia melžimui. Tai sąveika tarp pačios pažangiausios kameros, aparatinės ir programinės įrangos. Visos šios įdiegtos naujovės DeLaval melžimo robote padėjo apsispręsti ir pasiringti geriausią šiuolakinę melžimo technologiją inovatyviam ūkininkui P. Skrodeniui.
„Labai svarbus šios sistemos privalumas ir tas, kad ūkininkui nereikia ruošti gyvulių šiai melžimo sistemai. Robotas gali pamelžti ir įvairius tešmenis ir spenių išsidėstymą turinčias karves. Tai svarbus monentas , pereinant į robotizuotą melžimą, nes kai kurie ūkininkai labai baiminasi, kad dėl netinkamo tešmens gali tekti išbrokuoti nemažai karvių. Žinoma, jeigu speniai susikryžiavę, tokios karvės nepamelš jokia technologija“, – kalbėjo A. Šulinskas.
Kaip sėkmingai robotus integruoti į nenaują fermą, gerų sprendimų rado UAB „DeLaval“ regiono pardavimų vadybininkas Rolandas Virbauskas. Radęs bendrą kalbą su ūkininku ir įsiklausęs į jo pageidavimus, jis parengė visiems tikusį projektą. Daug sprendimų, pasak R. Virbausko, padiktavo 2006 m. statytos fermos ypatumai. Ji yra net 90 m ilgio, todėl robotai pastatyti šonuose, ties fermos viduriu, kad karvėms nebūtų per dideli atstumai. Ūkininkas pageidavo, kad nebūtų visiškai laisvanoriškas judėjimas į robotus – jam reikėjo išmaniųjų vartų, kurie nukreiptų karves į robotus, į šėrimo taką ar poilsio zoną. Nuo šėrimo stalo į melžimo zoną pro išmaniuosius vartus patenka tik tos karvės, kurioms reikia melžtis. Patekusios į robotų zoną, kur gali susirinkti iki 12 karvių, jos tampa laisvanoriškos sistemos dalyvėmis. Tokia sistema leidžia vienam robotui pamelžti net iki 75 karvių, nes roboto laiko, atėjusios pasmaguriauti, neužima tos, kurioms ne laikas melžtis.
Šalia fermos sumontuotas 33 kub. m talpos pašarų bokštas, kuris paduoda koncentratus į robotą individualiai kiekvienai karvei, priklausomai nuo jos produktyvumo. Yra galimybė tas normas koreguoti, taip pat paduoti skystus pašarų priedus.
Pienas po melžimo patenka į naujai lauke sumontuotą DeLaval DX3S vertikalų 11 t pieno šaldytuvą, su naujausia „DeLaval“ plovimo mašina T300. Joje naudojami kintamo dažnio vakuumo siurbliai, kurie, priklausomai nuo apkrovos, keičia elektros suvartojimą ir sukimosi greitį.
A. Šulinskas įsitikinęs, kad šios inovatyvios technologijos keičia ūkininkų gyvenimo būdą, leidžia jiems išlikti pienininkystėje. Petras, tai ūkininkas kuris viskuo domisi ir daugelį darbų atlieka pats, tad jam šis modernus įrankis yra labai tinkamas. Mums, kaip melžimo ir fermos technologijų tiekimo įmonei labai svarbu, kad įdiegtos naujovės būtų išmanios ir išnaudojamos ir padėtų kurti ūkininkams pridėtinę vertę. Tokie ūkininkai ir mums padeda augti, tobulėti mūsų specialistams. Todėl esame labai dėkingi ūkininkams, kurie investuoja į naujausias technologijas. Geri pavyzdžiai, sėkmės istorijos – tarsi gaivaus oro gurkšnis, mus labai motyvuoja“, – kalbėjo „DeLaval“ vadovas A. Šulinskas.
O bemaž 15 metų su P. Skrodeniu bendravęs ir padėjęs jam plėtoti ūkį dr. S. Japertas pridūrė: „Tokie ūkininkai, kaip Petras, leidžia mums, gyvulininkystės specialistams, įsitikinti, kad tai, ką darome, veikia, kad mūsų žinios reikalingos. Toks bendradarbiavimas teikia abipusę naudą.“
Ūkininkas galvoja apie tolimesnę plėtrą
P. Skrodenis siekia itin didelių aukštumų – per artimiausius porą metų tikisi pasiekti 14 t metinį primilžį iš karvės. „Turiu geros genetikos bandą, šiuolaikiškas technologijas, tad kai viskas susistyguos, kai karvės visiškai įpras prie roboto, manau, produktyvumas didės“, – viliasi ūkininkas.
Jau po pirmųjų roboto darbo savaičių Petro galvoje kirba nauji ūkio plėtros planai – nauja ferma ir dar 4 melžimo robotai, 300 melžiamų karvių banda. „Jeigu tik viskas žemės ūkyje bus gerai ir galėsiu investuoti, – tarsteli jis. – Nuo pat ūkininkavimo pradžios tikslingai pasukau į pienininkystę ir visą laiką plėtojau tik šią šaką, nesiblaškiau kitur. Augalininkyste neužsiimu – ten irgi rūpesčių apstu.“
Jis dabar jaučiasi jau gerai sustygavęs savo ūkį, tad ir dirbti, sako, daug lengviau. O pradžia buvo sunki, tačiau kiekviename žingsnyje jis viską stengėsi atlikti kokybiškai, kreipė dėmesį į kiekvieną smulkmeną – nesvarbių dalykų Petrui nebuvo.
Ūkininkas, įkūręs pieno ūkį, nemažai laiko mokėsi, kaip laikyti ir prižiūrėti karves, kad jų produktyvumo potencialas būtų išnaudotas. „Manau, kiekvienam naujokui reikia 5–10 metų, kad galėtų pasakyti, jog aš jau žinau, kaip pagaminti daug ir kokybiško pieno. Melžiamas karves laikantis ūkininkas turi būti visų galų meistras“, – kalbėjo Petras.