Rūpinimasis „mūsų mergaitėmis“: pirmenybė gyvūnų gerovei

Karvių priežiūra visada buvo pieno gamintojų prioritetas. Tačiau vis labiau pripažįstama karvių gerovės svarba ne tik fizinei sveikatai, bet ir jų emocinei gerovei. Suprasdami ir teikdami pirmenybę karvių jautrumui – karvių gebėjimui jausti emocijas ir pojūčius, ūkininkai ne tik patenkina visuomenės lūkesčius, bet ir pagerina savo veiklos kokybę bei tvarumą.

„Mūsų melžiamų bandų karvės, meiliai žinomos kaip „Mūsų mergaitės“, mums yra tarsi šeima... Matas žino kiekvieną karvę, jos šeimos istoriją, asmenybę, įpročius ir net dėmes. Mums rūpi mūsų merginos kaip asmenybės, ir šis rūpestis nusako, kas mes esame“, – sako Sue Daubney.

Sue kartu su savo vyru Matu vadovauja „Bannister Downs Dairy“ – pieno ūkiui Vakarų Australijoje, kuriame gyvena daugiau nei 3000 Holšteino fryzų ir Džersio karvių. Melžiamų karvių, kaip šeimos, gydymo praktika taiko ne tik Daubney šeima; tai auganti tendencija tarp ūkininkų, kurie teikia pirmenybę ne tik produktyvumui, bet ir savo bandų gerovei bei laimei.

Matas Daubney savo karves vadina „Mūsų mergaitėmis“.

Šis požiūris yra matomas ir plačiojoje visuomenėje. Pastebimai padaugėjo paieškos termino „gyvūnų gerovė“ – nuo ​​šeštojo dešimtmečio išaugo 500 % (žr. diagramą žemiau). Šis augantis susidomėjimas atitinka besikeičiančias vartotojų tendencijas, įskaitant padidėjusį supratimą apie gyvūnų jautrumą

Kas yra gyvūnų jautrumas?

Gyvūnų jautrumas reiškia gyvūnų gebėjimą jausti emocijas ir pojūčius, tokius kaip malonumas, skausmas ir sąmonė. Pripažįstama, kad gyvūnai turi jausmus ir gali patirti juos supantį pasaulį.

Tačiau gyvūnų jautrumas nėra nauja sąvoka. Dar XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje utilitarizmo filosofas Jeremy Benthamas garsiai pareiškė: „Jie [gyvūnai] turi galimybę patirti teigiamus ir neigiamus jausmus, tokius kaip malonumas, džiaugsmas, skausmas ir kančia, kurie yra svarbūs asmeniui.“

Gyvūnų jautrumo atpažinimas

Gyvūnų jautrumo samprata yra esminė mūsų supratimui apie žmogaus ir gyvūno sąveiką. Pripažinimas, kad gyvūnai gali patirti emocijas, turi didelę reikšmę įvairiose srityse. Jame pabrėžiama, kaip svarbu atsižvelgti į jų fizinę ir psichinę gerovę įstatymuose, politikoje ir žmonių elgesyje su gyvūnais.

Šiandien gyvūnų gerovė yra aktuali problema, ypač tarp jaunesnių kartų. Jie pasisako už didesnį jų pasirinktų produktų skaidrumą, tvarumą ir gyvūnų gerovės užtikrinimą. Šių lūkesčių patenkinimas yra labai svarbus kuriant pieno pramonės ateitį.

Nauji teisės aktai

Šie lūkesčiai taip pat turėjo tiesioginės įtakos reguliavimo pokyčiams, Jungtinėje Karalystėje įgyvendinant įstatymus, pripažįstančius gyvūnų jautrumą – pripažįstant, kad gyvūnai gali jausti teigiamas ir neigiamas emocijas – atitinkančias jų rūšį, aplinką ir aplinkybes. Pavyzdžiui, 2021 m. gyvūnų gerovės (bausmių skyrimo) įstatymas padidina maksimalias bausmes už žiauraus elgesio su gyvūnais pažeidimus ir taikomas Anglijoje ir Velse.

Daugelyje šalių tradicinė valdymo praktika, kuri kažkada buvo įprasta pieno ūkiuose, dabar yra apribota. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje pagal 2018 m. gyvūnų gerovės (priežiūros ir procedūrų) reglamentus draudžiama kirpti karvių uodegas, išskyrus griežtas veterinarijos rekomendacijas nuo 2018 m. spalio 1 d. Šie reguliavimo pakeitimai atspindi besikeičiančias visuomenės vertybes ir lūkesčius, kurie vis labiau formuoja gyvulininkystės pramonė.

Kodėl socialinis priėmimas toks svarbus?

Sąvoka „socialinė licencija ūkininkauti“ pabrėžia bendruomenės ar visuomenės pritarimo ūkininkavimo operacijoms svarbą. Tai priklauso nuo tokių veiksnių kaip teisėtumas, skaidrumas, pasitikėjimas, tolerancija, įrodymai ir praktika. Ši „nerašyta socialinė sutartis“ atspindi platesnės bendruomenės suvokimą ir lūkesčius, susijusius su ūkių veikla ir elgesiu su gyvūnais, parodydama, kodėl visuomenės vertybės ir lūkesčiai yra labai svarbūs formuojant reguliavimo pokyčius ir praktiką pieno pramonėje.

Kad būtų patenkinti šie lūkesčiai, pieno augintojai turi užtikrinti, kad karvės turėtų gerą aplinką, būtų gerai šeriamos, gerai vėdinamos ir turėtų laiko bei galimybių bendrauti – veiksmingai patenkinti tiek fizinius, tiek emocinius jų poreikius.

Mario Lopez, „DeLaval“ pieno kokybės ir ūkyje teikiamų paslaugų sprendimų techninės plėtros vadovas mano, kad dauguma pieno gamintojų jau taiko šį požiūrį.

Mario Lopez, „DeLaval“ pieno kokybės ir paslaugų ūkyje sprendimų techninės plėtros vadovas.

„Pieno ūkiams itin svarbu puoselėti santykius su savo gyvuliais, o tai skatina jų įsipareigojimą tenkinti savo gyvūnų poreikius. „Abejoju, kad kuris nors gamintojas paneigtų tokių santykių egzistavimą. Dauguma jų labai investuoja, kad iš tikrųjų suprastų savo karves. Jiems labai rūpi suprasti savo karves, nes žino, kad sveika karvė užtikrina aukštos kokybės pieną ir didesnį pelningumą. Galų gale, rūpinimasis savo gyvuliais pagerina tiek karvių gerovę, tiek finansinį gamintojo stabilumą, teikia didesnį pelną ir užtikrina pragyvenimą“, – aiškina Mario.

Ūkininkai, tokie kaip Matas Daubney, sutinka sakydamas: „Kai užsiregistruojate kaip ūkininkas, esate atsakingas už gyvūnus, o tai yra besąlygiška, rūpinimasis jais yra mūsų prioritetas.“

Dėmesys karvių elgesiui: „DeLaval“ technologija atveria naujų įžvalgų

Mario pabrėžia, kad tinkamai prižiūrėti gyvūną reikia ne tik užtikrinti, kad jis būtų sveikas ir nejaustų skausmo: „Labai svarbu atpažinti, kada karvės jaučia skausmą, ir stengiamasi jo išvengti, ypač dėl to, kad skausmas dažnai veda į ligas ir sužalojimus, o tai galiausiai pasireiškia mažesne pieno gamyba. Todėl daug dėmesio buvo skirta skausmui, traumoms ir ligoms gydyti (pavyzdžiui, spenių dezinfekavimo priemonių naudojimas mastito profilaktikai). Tačiau kitoje medalio pusėje, holistinis požiūris į rūpinimąsi gyvūnu taip pat reiškia pripažinimą, kad jie patiria teigiamas emocijas, kaip apibrėžta gyvūnų jautrumo sąvokoje.

Tyrimai patvirtina teigiamų emocijų atpažinimo svarbą karvėms. Jie parodė, kad kai karvės yra sveikos ir patenkintos, tai teigiamai veikia jų produktyvumą ir ilgaamžiškumą bandoje. Kasdienės rutinos supratimas, įskaitant miegą, ėdimą, poilsį, melžimą ir bendravimą, padeda nustatyti naujas galimybes padidinti jų gerovę.

Pavyzdžiui, „DeLaval“ siūbuojantis karvės šepetys (SCB) tapo privaloma preke pieno ūkyje (pasaulyje parduota daugiau nei 100 000 šepečių). Karvėms patinka šukavimo patirtis, o ūkininkams taip pat naudinga, pavyzdžiui, karvių srautui valdyti. Tačiau kaip sužinoti, ar patenkinti jų poreikiai? Jutikliai ir kitos technologijos gali suteikti vertingų įžvalgų apie karvių gerovę, todėl galime laikytis holistinio požiūrio į jų priežiūrą. Be to, tokie įrankiai kaip jutikliai gali suteikti informacijos apie karvių elgseną ir sąveiką, o tai padeda geriau valdyti. Derindami įvairias technologijas ir įžvalgas, galime nuolat tobulinti savo ūkininkavimo praktiką ir užtikrinti savo gyvūnų gerovę.

„DeLaval“ šepetys naudojamas „Bannister Downs“ pieno ūkyje.

Technologinės naujovės, tokios kaip „DeLaval“ Elgsenos analizė, suteikia mums išsamių įžvalgų apie karvių elgesį. Tai padeda mums geriau suprasti kiekvienos karvės poreikius ir leidžia geriau pritaikyti pieno gamybą. Užmegzdami gilesnį ryšį su karvėmis galime geriau įvertinti jų gerovę – tai pagrindinis pieno gamybos prioritetas.

Renkant duomenis labai svarbios tokios technologijos kaip ausų įsagai. Jie padeda mums surinkti svarbią informaciją apie karvių sveikatą ir elgesį. Naudodami šias priemones galime priimti pagrįstus sprendimus, kurie pagerins gyvulių gerovę ir skatins naujoves pieno pramonėje.

„Įmonėms labai svarbu subalansuoti gamintojų ir vartotojų poreikius. Teikdami pirmenybę gyvūnų gerovei ir prisitaikydami prie besikeičiančių vartotojų lūkesčių, galime užtikrinti tvarią ir etišką pieno gamybos ateitį – ir tai susiję su ilgaamžiškumu“, – sako Mario.

Elė neabejotinai demonstruoja džiaugsmą Hamros ūkyje.

Pieno pramonės ateitis

„Žvelgiant į ateitį, atrodo, kad taisyklės ir rinkos tendencijos taps dar griežtesnės. Tokių įmonių kaip „DeLaval“ vaidmuo inovacijų srityje yra numatyti būsimus poreikius ir integruoti naujas technologijas su esamais iššūkiais. Pavyzdžiui, neseniai atlikta sisteminė apžvalga (Castellini ir kt., 2023), kuris išsamiai išanalizavo ir apibendrino visus aktualius vartotojų suvokimo apie pieno kokybę tyrimus, atskleidė, kad tvarumas ir gyvūnų gerovė/sveikata tampa vis svarbesniais pieno kokybės rodikliais.

Mario sako: „Tyrinėdami į ateitį orientuotus produktus ir technologijas, siekiame ne tik neatsilikti, bet ir pirmauti, nuolat keldami iššūkius gerinti gyvūnų gerovę ir ūkių efektyvumą. Manau, kad tvarumas yra būtinas“.

Jis priduria, kad tai ne tik energijos ar vandens taupymas – ar būdų, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, paieška; tai užtikrinimas, kad pieno pramonė vystytųsi taip, kad atitiktų dabartinių ir būsimų kartų poreikius.

„Pieno gamintojo globojamų karvių gyvenimo kokybė vaidina svarbų vaidmenį. Mes ne tik maitiname pasaulį; mes paverčiame tvarią maisto gamybą realybe. Užtikrinti, kad pieno pramonė klestėtų, yra gyvybiškai svarbu pasaulio gyventojų išlaikymui“.