DeLaval“ gyvulių kūno būklės vertinimo (BCS) kamera – nauda ūkiui ūkininkavimo valdymo požiūriu

Stebėti karvių BCS yra svarbu todėl, kad šis matas parodo, kiek riebalų atsargų yra sukaupta karvės organizme, be to, juo gali būti vertinama šėrimo metodika. Nepaisant BCS svarbos, kol kas tai labai daug laiko atimantis ir rankiniu būdu atliekamas darbas, todėl dažniausiai juo užsiima tik ekspertai. Bet kadangi technologijų srityje padaryta didelė pažanga, jas galima pasitelkti BCS vertinimui atlikti. BCS yra naudingas būdas sąsajoms tarp gyvulių mitybos tvarkymo, reprodukcijos vadybos ir ketozės sekti, padedantis priimti vadybinius ūkininkavimo sprendimus. 

Bendrovė „DeLaval“ sukūrė ir komercinei rinkai pristatė pirmąją trimatę BCS sistemą, kurios pagrindą sudaro atvaizdų apdorojimo technologijos. Gyvulių kūno būklės vertinimo technologijos pagrindą sudaro trimatė kamera, kuria nufilmuojamos tam tikros gyvulio kūno dalys: iš viršaus pasturgalinė nugaros dalis nuo „trumpųjų šonkaulių“ iki uodegos galiuko. Kiekvieną kartą karvei praeinant po kamera, sistema identifikuoja specifinį judėjimą ir užfiksuoja karvės atvaizdus; po to sistema iš vaizdo įrašo išrenka geriausią karvės atvaizdą. Trimatė kamera veikia naudodama šviesos kodavimo technologiją, projektuojančią infraraudonųjų spindulių taškų „raštą“ ant karvės nugaros. Atitinkamai po to išmatuojami atstumai tarp tam tikrų taškų; kaip teigia gamintojas, taip sumodeliuojamas trimatis karvės nugaros atvaizdas, kurį algoritmas konvertuoja ir paverčia gyvulio kūno būklės įverčiu.

Kadangi kameros sumontuojamos virš atskyrimo vartų, esančių šalia melžimo roboto arba melžimo aikštelės, karvių matavimai atliekami kiekvieną kartą, kai jos ateina melžtis. Pagal auksinę taisyklę algoritmui sudaryti buvo panaudota skalė, paremta Windman pasiūlyta vizualinio įvertinimo skale nuo 1 iki 5 balų [Windman, E.E.; 1982 m.]. Ši skalė skirta procesams skersai nugarkaulio įvertinti, skiriant konkretų įvertį balais nuo vieno, atitinkančio prasčiausią būklę, iki penkių, atitinkančių geriausią būklę.

Biologinių žymenų svarba pienininkystės valdymui

BCS vertinimas yra naudingas vadybinis įrankis, kuriuo galima įvertinti holšteinų veislės melžiamų karvių organizme sukauptas riebalų atsargas. Yra nemažai tyrimų, kuriuose nurodomos sąsajos tarp melžiamų karvių BCS ir reprodukcijos, ir karvių sveikatos būklė yra labai susijusi su jų BCS.  Pavyzdžiui, kai karvių kūno būklės įvertis neatitinka rekomenduojamų BCS normų, daugiau pasitaiko medžiagų apykaitos sutrikimų, bergždumo ir raišumo atvejų.

Kūno būklės įverčio svyravimai veršiavimosi ir pereinamuoju laikotarpiu turi įtakos karvių sveikatai ir vaisingumui. Daugiau kūno svorio netenkančios karvės laktacijos laikotarpiu labiau linkusios susirgti įvairiomis ligomis. Žymesnis BCS sumažėjimas, o kartu ir kūno masės bei riebalinio audinio netekimas užtrūkimo laikotarpiu nulemia BHB koncentracijos padidėjimą. Karvių, kurių BHB koncentracija didesnė, tikimybė sėkmingai pasiekti veršingumą per pirmąjį dirbtinį sėklinimą yra mažesnė negu sveikų karvių. Pastebėta, kad ketoze sergančių karvių sėklinimų vienam veršingumui skaičius yra didesnis, aktyvumo periodas rujos metu yra trumpesnis, intervalas nuo apsiveršiavimo iki pirmos pastebimos rujos yra ilgesnis, o servis periodas tęsiasi ilgiau, palyginti su sveikomis karvėmis. Be to, didesnė BHB koncentracija pailgina laikotarpį iki pirmosios ovuliacijos po apsiveršiavimo. Gyvulių kūno būklės įverčių stebėjimas sulaukė daug dėmesio kaip priemonė, galinti padėti koreguoti piendavių mitybos programas.

BCS veršiavimosi metu yra vienas svarbiausių veiksnių, susijusių su vaisingumą palaikančios ovuliacijos atsinaujinimu laiku po apsiveršiavimo. Tyrimo metu palyginus karvių BCS įverčius ir vaisingumą per pirmąjį sėklinimą nustatyta, jog tų karvių, kurių BCS veršiavimosi metu yra vidutinis arba geras, pakartotinio apsivaisinimo po apsiveršiavimo indeksas būna didesnis nei tų, kurių BCS buvo menkas. Be to, to paties autoriaus tyrimai rodo, kad tų karvių, kurių BCS veršiavimosi metu buvo mažas, ir vaisingumas buvo mažas. Kiti autoriai nurodo, jog karvių BCS veršiavimosi metu yra bene svarbiausias veiksnys, nulemiantis laikotarpio iki paskesnio apsivaisinimo po apsiveršiavimo trukmę. Panašu, kad BCS ir jo pokyčiai turi įtakos reprodukcijos rodikliams, nes jie parodo neigiamo energijos balanso mastą. Manoma, kad neigiamas energijos balansas (NEB) folikulogenezės metu gali pakenkti folikulo vystymuisi ir paskesnei reprodukcijai. Taigi, atlikto tyrimo duomenys rodo, kad veršingų karvių kūno būklės įvertis buvo 0,49 balo didesnis negu neveršingų karvių, ir karvių, kurių BCS > 3,2, reprodukcijos sėkmingumo tikimybė buvo 22 kartus didesnė negu tų, kurių BCS ≤ 3,2. Be to, galima sakyti, kad BCS padidėjus 0,5 balo, karvės reprodukcijos sėkmingumo tikimybė padidėja 8 kartus.

Šis straipsnis parašytas remiantis toliau nurodytu šaltiniu: Antanaitis, R.; Juozaitienė, V.; Malašauskienė, D.; Televičius, M.; Urbutis, M.; Baumgartner, W. Automatinės gyvulių kūno būklės vertinimo sistemos ir pieno linijoje išmatuotų biologinių žymenų (primilžio, β-hidroksibutirato, laktato dehidrogenazės ir progesterono kiekio piene) sąsajos su karvių veršingumo sėkmingumu „Sensors“ 2021, 21, 1414. https://doi.org/10.3390/s21041414