„DeLaval Flow-Responsive“ į pieno srautą reaguojantis melžimas

Naujovėms pristatyti buvo surengtas melžimo technologijoms skirtas simpoziumas, kuriame pasidalinta atliktų tyrimų rezultatais ir pristatyta naujos sistemos galimybes. Pasak dr. Markus‘o Kaeck‘o, DeLaval rinkos plėtros ir pardavimo palaikymo (Europos, Viduriniųjų rytų ir Afrikos šalių) viceprezidento, inovacijos ir naujovės DeLaval kraujyje, įrangos tobulinimo kryptimi dirbama jau daugiau kaip 100 metų, o visuotinį pripažinimą įmonė gavo 1917-aisiais, kai pristatė pirmąją vakuuminio melžimo mašiną.

„Kiekviena banda, kaip ir kiekviena karvė bandoje turi individualias savybes. Skiriasi ir pieno atidavimo greitis, ir primilžiai. Ar jos visos turi būti melžiamos vienodai?, – klausimą kelia M. Kaeck‘as. – Mes sukūrėme efektyvią, gyvūnų gerovę gerinančią, laiką ir kitas sąnaudas taupančią sistemą, nustatančią naujus standartus melžimo srityje“. DeLaval inovatyvi sistema paremta infraraudonųjų spindulių jutiklių, matuojančių faktinį pieno srautą, siunčiama informacija, pagal kurią keičiamas ir vakuumo lygis, ir tešmens stimuliacija.

„Įprastoje melžimo sistemoje vakuumo lygis paprastai nustatomas kompromisinis, t. y. toks, kad sumažėtų permelžimo rizika, melžimo pradžioje ir pabaigoje, kai pieno srautas yra mažesnis, tačiau toks vakuumas yra nepakankamas didžiąją melžimo laiko dalį, kai karvė turi daugiau pieno nei nustatytasis vakuumo lygis gali ištraukti. Tai reiškia, kad naudojant tradicinę vieno vakuumo lygio sistemą, melžimo greitį riboja ne karvės genetika ar turimas pienas, o sistemos vakuumo ir stimuliavimo nustatymai“, – aiškina dr. Carl‘as Oskar‘as Paulrud‘as, DeLaval pieno plėtros projektų direktorius. 

DeLaval naują technologiją grindžia daugelio metų tyrimais. „Per šį laiką gerokai patobulėjo pieninių karvių genetika, ūkių praktika, pašarų valdymas, supratimas apie karvių fiziologiją ir elgesį bei pieno sintezę. Tai panaudojome naujiems sprendimams kurti ir melžimo procesą pakėlėme į naują lygmenį, išlaikydami geriausią įmanomą pusiausvyrą tarp karvės galimybių atiduoti pieną ir melžimo mašinos mechaninio poveikio“, – sako Bettina Krausbauer, DeLaval pieno gavybos direktorė.

Lietuvos bendrovės DeLaval vadovo Albino Šulinsko teigimu, nauji kompanijos sprendimai suteikia galimybę ir pieno gamyboje taikyti tiksliąsias technologijas. „Tai tas pats, kas tikslioji žemdirbystė, kurią taikant, tręšiama ar purškiama ten, kur reikia ir tiek, kiek reikia, o ne vienoda norma visą lauką. Panašus ir DeLaval sukurtų sistemų principas, skirtumas tik tas, kad pieno ūkiuose šios technologijos taikomos gyviems sutvėrimams, tad neabejotinai į pieno srautą reaguojantis melžimas – didelis proveržis ir žingsnis pirmyn melžimo technologijų srityje“, - aiškina A. Šulinskas.

DeLaval atliktais tyrimais nustatyta, kad melžiant pagal kiekvienos karvės individualius pieno atidavimo duomenis ir faktinį pieno srautą melžimo laiką galima sutrumpinti iki 10 %. Dar didesnis efektas gaunamas, melžiant didelio produktyvumo karves: melžiklių laikas ant spenių sutrumpėja maždaug 50 sekundžių. Mažiau melžimo aparatų veikiami speniai ir tešmenys būna sveikesni, palyginti su įprastu nekintamo vakuumo melžimu. 

Naujos sistemos tyrimus DeLaval atliko 7 Europos ir 4 Jungtinių valstijų pieno ūkiuose, kuriuose laikoma per 20 000 karvių. Nuo 2018-ųjų balandžio, kuomet startavo tyrimai, skaičiuojama, kad jau atlikta daugiau kaip 40 mln. melžimų. Gamintojas pabrėžia, kad į pieno srautą reaguojanti sistema kontroliuoja ir keičia vakuumo lygį bei pulsavimą viso melžimo metu, o ne tam tikromis melžimo fazėmis.

A.Šulinsko teigimu, DeLaval naujovė jau yra prieinama ir Lietuvoje, užsakymą greičiausiai būtų galima įvykdyti kitų metų kovą. „Neabejotinai į pieno srautą reaguojanti sistema turės paklausą, ir dėl to, kad ji teigiamai veikia karvės sveikatą, ir dėl to, kad mažina darbo sąnaudas. Privalumai akivaizdūs, ir ateityje tai taps standartu“, - neabejoja jis.

DeLaval Flow-Responsive kol kas galima įrengti bet kokio tipo melžimo aikštelėse, taip pat ir jau eksploatuojamose su bandos valdymo programomis. „Senesnėse ją įdiegti būtų per brangu, nes tektų pakeisti ir įrengti labai daug elementų, tad paprasčiau užsakyti naują, nei atnaujinti labai seną“, - teigia Lietuvos įmonės vadovas. Vėliau į pieno srautą reaguojančią sistemą numatyta pritaikyti ir melžimo robotuose.

A. Šulinsko teigimu, pieno įrangos tobulinimas – nenutrūkstamas procesas kompanijoje DeLaval, tad tikėtina, kad ir ateityje pieno gamintojai sulauks naujų sprendimų. „Tobulinti tikrai dar yra ką. Pavyzdžiui, didinti melžimo komfortą, naudojantis sukauptais duomenimis bandos valdymo programoje ir taikant naujus programinius /matematinius modelius pateikti daugiau informacijos ir sprendimų fermos savininkui apie gyvulį. Didelis dėmesys bus skiriamas savanoriško robotizuoto melžimo technologijoms, darant jas dar labiau patikimas ir patrauklias pienininkystės ūkiams“, - sako A. Šulinskas.

Lietuvos įmonė DeLaval šalyje įrengė ir aptarnauja įvairaus dydžio 250 DeLaval melžimo aikštelių ir 35 DeLaval melžimo robotus. 

Daugiau apie naujas išmąniasias DeLaval sistemas rasite čia.